Ir kas gi mums nutiko, kad retorikos meną, vieną seniausių ir prasmingiausių žmonijos menų, mes pažeminome iki viešojo kalbėjimo statuso? Mes praradome retorikos meną. Mes praradome Gyvenimo poeziją. Praradome žodžio galios suvokimą, pasitikėjimą ir tikėjimą savimi. 

 

Jei užduotume sau klausimą, ar retorika ir viešasis kalbėjimas yra tas pats, ar visgi du skirtingi dalykai, štai kaip galėčiau į šį klausimą atsakyti. 

Panagrinėkime mums puikiai žinomą ledkalnio pavyzdį: kai kažkuri jo dalis yra matoma, nes yra iškilusi virš vandens, o kita, dažnai žymiai didesnė, dalis yra po vandeniu, tai yra nematoma. Tad štai – visas ledkalnis ir yra Retorika. 

Kalbėjimas viešai – tai matoma ledkalnio viršutinė dalis, tai, ką mato kiti.

Bet kaip šiam kalbėjimui buvo ruoštasi, kokios metodikos, praktikos, technikos buvo naudojamos, kokie atradimai ir nusivylimai šiame kelyje laukė, – visa tai yra nema- toma ledkalnio pusė. Tačiau tai yra sudėtinė pasiruošimo susitikti su auditorija dalis, privaloma kiekvieno, bendraujančio su auditorija, žmogaus pasiruošimo dalis. Tai yra ta dalis, kurią, bėgant amžiams, žmonija prarado... Nuolat kažkur, taip ir neaišku kur, bėgdami, mes praradome gylį ir plaukiojame paviršiuje... Mes pasitenkiname „greitu maistu“, užuot mėgavęsi „gurmaniškais patiekalais“. Praradome esmę. Ir liko tik paviršius, kurį vadiname viešuoju kalbėjimu. Tad viešasis kalbėjimas yra tikrai svarbi, tačiau tik sudėtinė retorikos meno dalis. Retorika yra kur kas plačiau... 

​

1.     Visų pirma retorika – tai vienas iš septynių laisvųjų menų (lot. Artes Liberales). O laisvųjų menų viršūnė yra retorikos menas. Nes „pradžioje buvo žodis...“ 

​

2.     Retorika - tai yra įtaigaus, sakyčiau, sąmoningo kalbėjimo menas. Menas, kai mes renkamės aktualią temą, sudėliojame tinkamus akcentus bei intonacijas ir šią temą pristatome savo auditorijai, norėdami padaryti didesnę ar mažesnę įtaką. 

 

3.     Tačiau neriant giliau... Retorika yra savęs pažinimo per kalbą menas. Juk kiek daug apie save sužinome, kai ruošiamės kalbėti ar kai kalbame su auditorija: kas yra mūsų stiprybės, o ką dar reikia patobulinti, kur esame drąsūs ir ko bijome... Dar senovės graikai yra sakę: „Kalbėk, kol save pažinsi.“ Tik pagalvokime, mes mokomės sąmoningai kvėpuoti, medituoti, vaikščioti, valgyti... Ir tai vadiname sąmoningais dalykais, padedančiais mums geriau pažinti save. O kalbėjimo fenomeną, fenomeną, kuris mus išskiria iš visų kitų gyvų būtybių, kuris tik įrodo aukštą mūsų sąmoningumo lygį, mes linkę priskirti savaime suprantamiems, automatiniams veiksmams: kalbame ir tiek. Ir kas gi čia tokio ypatingo? Bet juk kalba – sakiniai, žodžiai, raidės – visa tai yra dieviška muzika, kurią (deja, deja) tik retas tesugeba išgirsti. Aplinkui tiek daug išorinio tuščiažodžiavimo ir vidinio triukšmo, kad mes nebegirdime patys savęs. Kiekvienas žodis – tai energija. Kiekvienas mūsų ištartas žodis kuria energinį lauką (galime jį pavadinti pokalbio atmosfera). Ir tu tik pagalvokime, kai šiais laikais ištariama tiek daug beprasmių žodžių, kokia energija tvyro aplink... Tiek daug kalbame apie ekologinę katastrofą išorėje, tačiau kur kas didesnė ekologinė nelaimė jau prasidėjo tuščių, neapgalvotų žodžių raizgalynėje... Tačiau gera žinia yra ta, kad šį procesą mes galime valdyti. Galime stebėti ir kontroliuoti save. Stebėti ir koreguoti savo ištariamus žodžius. Ir taip ne tik apsaugoti žemę nuo katastrofos, bet ir kur kas giliau pažinti save. 

 

4.     Retorika – tai 7 didžiųjų „E“ – erudicija, etika, etiketas, energija, estetika, emocija, empatija – sintezė. Tai aukšta vidinė kultūra. 

 

5.     Na ir pagaliau penktasis retorikos apibūdinimas, kuris, manyčiau, yra esminis: retorika – tai laisvų žmonių menas. Ką aš turiu omenyje, sakydamas „laisvų žmonių menas“? Tai – vidinė laisvė. Tai laisvė nuo baimių, kompleksų, vidinių ribojančiųjų įsitikinimų bei suvaržymų. Juk kai žmogus yra vidumi laisvas, jam žodžiai liejasi laisvai (vadinamoji srauto (angl. FLOW) būsena). Tokio žmogaus malonu klausyti, jo norisi klausyti, juo norisi pasitikėti ir sekti. Tad viskas pra- sideda nuo vidinės laisvės. Nuo to mūsų vidinio vaiko, kurį kiekvienas turime, bet esame giliai, giliai paslėpę... 

​

 

Šioje mokymo programoje mes gilinsimės ir praktikuosim 7 Retorikos meno elementus. Kas tai?

 

Kai mes matome gražiai, įtaigiai kalbantį žmogų, pasakojantį mus įtraukiančią istoriją, mes matome galutinį rezultatą. O kaip pasakyti tokią kalbą? Kaip papasakoti tokią istoriją? Kaip jai pasiruošti? Aptarkime, kas sudaro geros istorijos esmę. Jei išskaidytume ją dalimis, detalėmis, gautume 7 retorikos meno elementus, 7 laiptelius link viršūnės:

1.     mūsų mintys, nuostatos ir įsitikinimai;

2.     mūsų charizma;

3.     mūsų kvėpavimas;

4.     mūsų kūnas;

5.     mūsų balsas;

6.     mūsų kalbos struktūra; 

7.     mūsų žodynas.

 

Bet 7 elementai tėra tik technikos ir metodikos. Kad tai veiktų, trūksta dar kai ko. Ko?  Noro ir leidimo sau būti laisvam. Juk retorika – laisvų žmonių menas. Kaip to išmokti? Būti kaip jūra. Nes jūra – tai laisvė, tai - Gyvenimo poezija. 

 

Apie visa tai ir dar gerokai daugiau  - mokymo programoje „Retorikos menas – vidinės laisvės menas“.