Retorika – tai dialogo tarp kalbėtojo ir auditorijos menas. Natūralu, kad kiekvienas, kalbantis
auditorijai, mezgantis su ja dialogą, nori, kad šis veiksmas būtų sklandus ir sėkmingas. Šiame
straipsnyje pradedu pasakoti apie penkis retorikos meno elementus, kurie pranešėjui padės
ruošti „namų darbus“: pasirengti kalbai, užtikrintai jaustis prieš auditoriją ir įtaigiai perteikti
savo žinutę.
Pirmasis elementas. Mūsų įsitikinimai
„...Pakeiskite būdą, kuriuo jūs žiūrite į aplinką, ir pasikeis aplinka, į kurią jūs
žiūrite...“ (Wayne W. Dyer)
„Kalbėti viešai arba duota, arba ne... Man neduota... Negaliu kalbėti... Bijau kalbėti...
Auditorija mane išjuoks, ji manęs nesupras... Aš prastas oratorius... Bet kas, tik ne kalbėjimas viešai... Mirsiu vietoj, kai pamatysiu priešais save minią manęs klausančių žmonių...“
Pažįstamos frazės? Tai ne šiaip frazės. Tai frazės, kuriomis mes tikime. Tai mūsų protų
kuriama istorija, kuria mes tikime. Tai mūsų įsitikinimai.
Įsitikinimai yra per visą gyvenimą besiformuojantis taisyklių rinkinys, kuriuo mes
vadovaujamės kasdienėje asmeninėje ar profesinėje veikloje. Tai, ką žmogus yra pasiekęs,
nemažai yra nulemta įsitikinimų, kuriais jis vadovaujasi. Įsitikinimai yra dvejopi: ribojantys ir
palaikantys. Liūdna, kad didžioji žmonijos dalis yra valdoma ribojančių įsitikinimų – baimės,
nepasitikėjimo ir nevilties. Tad visų pirma stebėkime ir analizuokime savo įsitikinimus. Kokie
jie? Palaikantys ar ribojantys? Galiu kalbėti viešai ar ne? Auditorija linki man gero ar
priešingai – trokšta, kad aš susimaučiau? Juk nuo to, kuo aš tikiu, priklauso tai, ką ir kaip aš
kalbu. Tačiau visus ribojančius įsitikinimus galima transformuoti į palaikančius. Visas baimes
(ypač viešo kalbėjimo baimę) galima paversti savo stiprybėmis.
Tad kokie jie – mano įsitikinimai?
Antrasis elementas. Mūsų kvėpavimas
„...Žodis, gimstantis kvėpuojant, yra pati žmogaus esmė...“ (Senovės Egipto išmintis)
Ar jums pažįstamos šios būsenos? Baimė, nerimas, per greitas kvėpavimas, oro trūkumas,
padidėjęs širdies plakimas, džiūstanti burna, prakaituojantys delnai, pabalęs arba paraudęs
veidas, pojūtis, kad „nieko nematau, nieko negirdžiu“, įtempti raumenys, drebulys… Šie ir
panašūs simptomai daro didžiulę įtaką jūsų balsui ir gebėjimui kalbėti energingai bei
entuziastingai. Kodėl man trūksta oro kalbant viešai? Kodėl nejaučiu jėgos savo balse?
Atsakymas paprastas: netaisyklingas kvėpavimas turi didžiulę įtaką mūsų gebėjimui kalbėti
viešai.
Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka
žmogui, kalbančiam su auditorija. Koks jis, mano kvėpavimas? Kvėpuoju diafragma ar
krūtine? Mano kvėpavimas teka laisvai ar kažkur užsispaudžia? Ar kvėpuoju tik
nesąmoningai, kad palaikyčiau egzistenciją, ar priešingai – moku kvėpuoti sąmoningai?
Sąmoningas kvėpavimas – kaip jį panaudoti, kalbant viešai?
Trečiasis elementas. Mūsų kūnas
„...Žmogaus kūnas – geriausias meno kūrinys...“ (Jess C. Scott)
Ar mano kūnas – tik rėmas galvai paremti, ar šventykla, kurioje gyvena Dievas? Spręsti
mums. Kada praeitą kartą jautėte savo kūną? Kada praeitą kartą išleidote savo kūną
atostogų? Ir čia mes kalbame ne apie miegą. Kalbame ne apie galvos skausmą, nuovargį ar
pojūčius skrandyje po aštraus maisto. Kalbame apie pojūtį, kaip jūsų kūnas jaučiasi dabar,
kai jūs sėdite, stovite ar gulite? Kaip jaučiasi jūsų kūnas, kai stovite ir kalbate prieš
auditoriją?
Atpalaiduotas ir laisvas kūnas grąžina mums gyvenimo džiaugsmą. Atpalaiduotas kūnas
spinduliuoja pasitikėjimą. O juk savimi pasitikinčiu žmogumi norisi tikėti.
Kaip kontroliuoti savo kūną?
Ketvirtasis elementas. Mūsų balsas
„...Atrask SAVO balsą ir padėk tą padaryti kitiems...“ (Stephen Covey)
Žmogaus balsas – tai instrumentas, kuriuo visi grojame. Ko gero, tai galingiausias garsas
pasaulyje. Jis gali pradėti karą arba ištarti „aš tave myliu“.
Stebuklinga balso įtakos jėga. Kai girdime malonų, aksominį, savimi pasitikinčio žmogaus
balsą, mums jau nebėra taip svarbu, kaip tas žmogus atrodo, nesvarbu, ar jis žinomas, ar
gražus, ar turtingas… Būna ir taip, kad kitą žmogų galima pamilti vien girdint jo balsą.
Balsas… tai įtakos ir įtaigos instrumentas.
Pasąmoninis noras paklusti galingam, stiprių vibracijų turtingam balsui turi gilias šaknis.
Paklusdami stipriam balsui, mes paklūstame stipresnei jėgai kartu tarsi jaučiamės šios jėgos
apsaugoti. Tai Gamtos dėsnis, kur išgyvena tik stipriausi.
Būna ir priešingai: trūkčiojantis, spygaujantis balsas, neaiški artikuliacija tarsi nubraukia visus žmogaus nuopelnus ir jo nesinori klausyti, juo nesinori tikėti. Aukštas aštrus balsas sukeliapasąmoninį nerimo ir diskomforto pojūtį. Šalia tokio žmogus nesijauti saugiai.
Balsas yra ledkalnio viršūnė. Jei kalbėjimo tembras ir skambėjimas negeras, turime ieškoti
priežasčių giliau. Pažinti save…ir specialiais pratimais lavinti savo balsą.
Penktasis elementas. Algoritmai (struktūros) rezultatui pasiekti ir įtvirtinti
“…Kūrybiškumas be disciplinos ir taisyklių – tai kova be nugalėtojo. Kūrybiškumas kartu su
disciplina bei taisyklėmis – tai kelias į sėkmę...“ (Amit Kalantri)
Amžinas klausimas: kam reikalingos instrukcijos? Kam kalbai reikalinga struktūra? Atsakymas labai paprastas. Man, kaip kalbėtojui, instrukcijos padeda geriau pasirengti kalbai, kalbosmetu laikyti iniciatyvą savo rankose, o vėliau galiu detaliai išanalizuoti, kurioje savo kalbos struktūros dalyje buvau stiprus, o kur man reikia pasitobulinti.
Na, o klausytojai, girdėdami struktūruotą kalbą, gaus nuoseklią, aiškiai ir suprantamai
pateiktą informaciją. Girdėdami struktūruotą kalbą, klausytojai girdi suprantamą bei
įtraukiančią istoriją. O juk nuo pačių seniausių laikų žmonėms patikdavo klausytis istorijų.
Kiekviena jūsų kalba (kad ir kokia tema kalbėtumėte) turi tapti maža istorija. Istorija su savo
struktūra.
“…Kalba (prezentacija) – tai menas papasakoti savo istoriją…” (Jerry Weissman).
Ir dar vienas įdomus paradoksas: kuo labiau aš laikausi kalbos struktūros (instrukcijų), tuo
daugiau galiu improvizuoti. Kodėl? Nes turiu stiprų pagrindą ir jaučiuosi užtikrintai, pasitikiu
savimi, esu laisvas ir galiu atsipalaiduoti.
Ir labai prašau, netikėkite, kai jums kas nors sakys: „Na, taip, struktūra… Bet juk yra žmonių,
kurie geba kalbėti ekspromtu…“. Patirtis rodo, kad sėkmingiausias ekspromtas yra tas,
kuriam labai gerai pasiruošta.
Kokią struktūrą naudoju aš?
Comments