top of page
Ieškoti

O KVĖPUOT NEPAMIRŠAI?..

Atnaujinta: 2020-08-27

„Man patinka kvėpuoti. Deguonis toks seksualus!“ (Kris Carr)


Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka

žmogui, kalbančiam su auditorija (kaip ir bet kokiose kitose situacijose). Koks jis, mano

kvėpavimas? Kvėpuoju diafragma ar krūtine? Mano kvėpavimas teka laisvai ar kažkur

užsispaudžia? Ar kvėpuoju tik nesąmoningai, kad palaikyčiau egzistenciją, ar priešingai –

moku kvėpuoti sąmoningai? Juk dar senovės egiptiečiai sakė: „Žodis, gimstantis kvėpuojant,

yra pati žmogaus esmė...“


Mums visiems reikia daugiau energijos, visi patiriame stresą, įtampą bei nuovargį.

Kalbėjimas viešai – tai nuolatinis iššūkis. Kad į jį atsakytume ir kad mus lydėtų pergalės,

turime būti susitvardę, energingi, ramūs ir harmoningi. Kvėpavimo reikšmė iš tiesų didelė.

Paprasti, bet labai galingi kvėpavimo pratimai gali padėti jums pasiruošti svarbioms kalboms

ir lengviau suvaldyti streso situacijas. Kvėpavimo pratimai – tai viena paslapčių, kuri leis jums

pasiekti daugiau, įveikti įtampą ir išsaugoti ramybę bet kokiomis aplinkybėmis. Be to, šis

paslaptingas jėgos šaltinis yra prieinamas visiems! Patys vertingiausi natūralūs ištekliai slypi

tiesiai mums po nosimi.


Ar jums pažįstamos šios būsenos?


Baimė, nerimas, per greitas kvėpavimas, oro trūkumas, padidėjęs širdies plakimas, džiūstanti

burna, prakaituojantys delnai, pabalęs arba paraudęs veidas, pojūtis, kad „nieko nematau,

nieko negirdžiu“, įtempti raumenys, drebulys… Šie ir panašūs simptomai daro didžiulę įtaką

jūsų balsui ir gebėjimui kalbėti energingai bei entuziastingai.


Kodėl man trūksta oro kalbant viešai? Kodėl nejaučiu jėgos savo balse?


Atsakymas paprastas: netaisyklingas kvėpavimas turi didžiulę įtaką mūsų gebėjimui kalbėti

viešai.


Pradėkime nuo pagrindinės – bazinės kvėpavimo praktikos.


Diafragminio kvėpavimo praktika


Daugelis žmonių turi įprotį negiliai kvėpuoti krūtine. Kvėpuoti greitais paviršutiniškais

įkvėpimais į savo krūtinės viršų. Šis kvėpavimo modelis gali suaktyvinti ir pakelti streso lygį.

Jis įjungia refleksą „kovoti arba bėgti“. Taip kvėpuodami greičiau pasiduodame nerimui ir

suirztame, mums būna sunku atsipalaiduoti. Taigi, jis skatina mus būti sunerimusius ir

suirzusius. Nerimo valdymo taisyklė – lėtai kvėpuoti pilvu. Pagrindinis antistreso kvėpavimo

būdas yra vadinamas „Žemai ir Lėtai“. Lėtai ir giliai. Paverskite tai nesąmoningu įpročiu!


Diafragminis kvėpavimas – tai kvėpavimas pilvu, o ne krūtine. Lėtas, giluminis, diafragminis

kvėpavimas padeda palaikyti gerą sveikatą ir aukštą darbingumą. Diafragma yra didžiausias

raumuo mūsų kūne. Mes turime daug kvėpavimo raumenų ir daug papildomų kvėpavimo

raumenų, tačiau diafragma yra pirminis kvėpavimo raumuo.


Diafragminis kvėpavimas turi lemiamos reikšmės kvėpavimui ir sveikai gyvensenai.

Apatinėse plaučių dalyse yra išsiraizgiusios kraujagyslės. Būtent čia efektyviausiai vyksta

dujų apykaita. Taigi, mes turime išmokti lengvai, natūraliai, automatiškai įkvėpti į šias

žemesnes plaučių vietas.


Giliai įkvepiame ir išpučiame pilvą. Nukreipkime įkvepiamą orą į mūsų kūno svorio centrą,

esantį maždaug penkiais centimetrais žemiau bambos per vidurį tarp pilvo sienelės ir

nugaros. Tarsi pučiame jūsų pilve esantį balioną. O iškvėpdami išleidžiame orą iš baliono ir

pilvą įtraukiame. Įkvepiame pro nosį ir pripildome oro savo pilvą, tada iškvepiame pro burną,

lengvai stumdami pilvą vidun. Iškvepiame lėtai ir pamažu. Kai esate vieni, iškvėpti galite ir su

garsu „aaaaaaaaaa“. Tai padeda sukurti nepertraukiamą oro tekėjimą. Šioje praktikoje labai

svarbu viską daryti lengvai, nespaudžiant savęs. Turite jaustis patogiai ir atsipalaiduoti. Ši

bazinė praktika jus nuramins ir sustiprins jūsų balsą.


Diafragminio kvėpavimo praktika viešojo kalbėjimo metu


Kai ruošiatės sakyti kalbą, naudokite šią praktiką kiek įmanoma dažniau: prieš ir per kalbą.

Tą dieną, kai turėsite sakyti kalbą, pradėkite praktikuoti nuo ryto: kai valotės dantis,

pusryčiaujate, vykstate į biurą ar konferencijų salę. Tęskite šią praktiką ruošdamiesi kalbai. O

prieš pat kalbos pradžią, kai būname labiausiai įsitempę, galite panaudoti išplėstą

diafragminio kvėpavimo praktiką:

·       Kai laukiate savo eilės kalbėti (toks žudantis laukimas), susikoncentruokite ties savo

kvėpavimu. Jei sėdite, koncentruokitės į kūno svorį ant kėdės, po jūsų pėdomis ir iškvėpkite

taip ilgai, kaip tik galite;


·      Jei stovite, susikoncentruokite į jūsų kūno svorį, pajauskite savo pėdas, kurios tvirtai

remiasi į grindis. Ir iškvėpkite taip ilgai, kaip tik galite;


·       Pasitikrinkite, ar jūsų pečiai atpalaiduoti (juose būna daugiausiai įtampos);


·      Šiuo metu negalvokite apie savo kalbą. Vienintelis dalykas, kurį turite dabar daryti, – tai

koncentruotis į savo kvėpavimą;


·       Taigi dabar, sąmoningai jausdami savo kūną, giliai pilvu įkvėpkite ir lėtai, pamažu

iškvėpkite.

 

Na, o tada, kai Kažkas ištaria jūsų vardą ir kviečia kalbėti, jūs turite:


·       Atsistodami įkvėpti;


·       Eidami į kalbos vietą iškvėpti;


·       Įkvėpti, kai pasieksite savo kalbos vietą;


·       Iškvėpti;


·       Įkvėpti ir pradėti kalbėti.


Kita vertus, įkvėpimo bei iškvėpimo eiliškumas šiuo atveju nėra jau toks svarbus. Galite

atsistoti iš savo vietos bei pradėti savo kalbą ir nuo iškvėpimo. Svarbiausia – prisiminkite: kai

supanikuojate ar kažkuo suabejojate, IŠKVĖPKITE. Koncentruotis į iškvėpimą yra labai, labai svarbu: juk įkvėpimas įvyks bet kuriuo atveju, nes mes esame streso būsenos. O iškvėpimas padeda paleisti įtampą, nusiraminti, atsipalaiduoti ir priimti reikalingą sprendimą.


Streso situacijoje (o kalbėdamas viešai nuolat jauti stresą) mes įkvepiame daugiau, nei

iškvepiame. Mūsų širdis tarsi kokiose lenktynėse „pradeda lipti iš krūtinės“, dėl to tampame

labiau įsitempę. Tad tokiu atveju mes turėtume sąmoningai IŠKVĖPTI! Ir tai yra bene

svarbiausia kvėpavimo praktikų dalis.


Šie pratimai ne tik padės jums tapti geresniu oratoriumi… Jie išmokys jus nusiraminti,

atsipalaiduoti ir kitose gyvenimo situacijose.


Kvėpavimas nėra tik fizinis judesys – jis plečia sąmonę. Taisyklingas kvėpavimas padeda

išvengti daugybės problemų. Stresas, bloga nuotaika, įtampa, nuovargis, viešo kalbėjimo

baimė… Jei moku šias būsenas „iškvėpuoti“, tampu laimingas. Sąmoningas kvėpavimas

keičia požiūrį į gyvenimą: žmogus tampa pozityvesnis, atsikrato baimių, kaltės, pykčio.

Sąmoningas kvėpavimas ir lygiagrečiai besiplečianti sąmonė paaštrina intuiciją ir taip leidžia

atrasti ieškomus atsakymus, išsklaido dvejones. Praktikuojant sąmoningą kvėpavimą išsivalo

mintys, kitu kampu pamatai savo gyvenimą ir galimybes.


Sąmoningas žmogus suvokia, kad gali būti nuolatos laimingas ir kad streso, provokuojančios

situacijos (kurių kur jau kur, o kalbant su auditorija yra begalės) tėra pamokos, kurias lengvai

gali išspręsti ir žengti toliau.

63 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską
bottom of page