„Man patinka kvėpuoti. Deguonis toks seksualus!“ (Kris Carr)
Kas valdo kvėpavimą, tas valdo situaciją. Tokia žinomos minties variacija puikiai tinka
žmogui, kalbančiam su auditorija (kaip ir bet kokiose kitose situacijose). Koks jis, mano
kvėpavimas? Kvėpuoju diafragma ar krūtine? Mano kvėpavimas teka laisvai ar kažkur
užsispaudžia? Ar kvėpuoju tik nesąmoningai, kad palaikyčiau egzistenciją, ar priešingai –
moku kvėpuoti sąmoningai? Juk dar senovės egiptiečiai sakė: „Žodis, gimstantis kvėpuojant,
yra pati žmogaus esmė...“
Mums visiems reikia daugiau energijos, visi patiriame stresą, įtampą bei nuovargį.
Kalbėjimas viešai – tai nuolatinis iššūkis. Kad į jį atsakytume ir kad mus lydėtų pergalės,
turime būti susitvardę, energingi, ramūs ir harmoningi. Kvėpavimo reikšmė iš tiesų didelė.
Paprasti, bet labai galingi kvėpavimo pratimai gali padėti jums pasiruošti svarbioms kalboms
ir lengviau suvaldyti streso situacijas. Kvėpavimo pratimai – tai viena paslapčių, kuri leis jums
pasiekti daugiau, įveikti įtampą ir išsaugoti ramybę bet kokiomis aplinkybėmis. Be to, šis
paslaptingas jėgos šaltinis yra prieinamas visiems! Patys vertingiausi natūralūs ištekliai slypi
tiesiai mums po nosimi.
Ar jums pažįstamos šios būsenos?
Baimė, nerimas, per greitas kvėpavimas, oro trūkumas, padidėjęs širdies plakimas, džiūstanti
burna, prakaituojantys delnai, pabalęs arba paraudęs veidas, pojūtis, kad „nieko nematau,
nieko negirdžiu“, įtempti raumenys, drebulys… Šie ir panašūs simptomai daro didžiulę įtaką
jūsų balsui ir gebėjimui kalbėti energingai bei entuziastingai.
Kodėl man trūksta oro kalbant viešai? Kodėl nejaučiu jėgos savo balse?
Atsakymas paprastas: netaisyklingas kvėpavimas turi didžiulę įtaką mūsų gebėjimui kalbėti
viešai.
Pradėkime nuo pagrindinės – bazinės kvėpavimo praktikos.
Diafragminio kvėpavimo praktika
Daugelis žmonių turi įprotį negiliai kvėpuoti krūtine. Kvėpuoti greitais paviršutiniškais
įkvėpimais į savo krūtinės viršų. Šis kvėpavimo modelis gali suaktyvinti ir pakelti streso lygį.
Jis įjungia refleksą „kovoti arba bėgti“. Taip kvėpuodami greičiau pasiduodame nerimui ir
suirztame, mums būna sunku atsipalaiduoti. Taigi, jis skatina mus būti sunerimusius ir
suirzusius. Nerimo valdymo taisyklė – lėtai kvėpuoti pilvu. Pagrindinis antistreso kvėpavimo
būdas yra vadinamas „Žemai ir Lėtai“. Lėtai ir giliai. Paverskite tai nesąmoningu įpročiu!
Diafragminis kvėpavimas – tai kvėpavimas pilvu, o ne krūtine. Lėtas, giluminis, diafragminis
kvėpavimas padeda palaikyti gerą sveikatą ir aukštą darbingumą. Diafragma yra didžiausias
raumuo mūsų kūne. Mes turime daug kvėpavimo raumenų ir daug papildomų kvėpavimo
raumenų, tačiau diafragma yra pirminis kvėpavimo raumuo.
Diafragminis kvėpavimas turi lemiamos reikšmės kvėpavimui ir sveikai gyvensenai.
Apatinėse plaučių dalyse yra išsiraizgiusios kraujagyslės. Būtent čia efektyviausiai vyksta
dujų apykaita. Taigi, mes turime išmokti lengvai, natūraliai, automatiškai įkvėpti į šias
žemesnes plaučių vietas.
Giliai įkvepiame ir išpučiame pilvą. Nukreipkime įkvepiamą orą į mūsų kūno svorio centrą,
esantį maždaug penkiais centimetrais žemiau bambos per vidurį tarp pilvo sienelės ir
nugaros. Tarsi pučiame jūsų pilve esantį balioną. O iškvėpdami išleidžiame orą iš baliono ir
pilvą įtraukiame. Įkvepiame pro nosį ir pripildome oro savo pilvą, tada iškvepiame pro burną,
lengvai stumdami pilvą vidun. Iškvepiame lėtai ir pamažu. Kai esate vieni, iškvėpti galite ir su
garsu „aaaaaaaaaa“. Tai padeda sukurti nepertraukiamą oro tekėjimą. Šioje praktikoje labai
svarbu viską daryti lengvai, nespaudžiant savęs. Turite jaustis patogiai ir atsipalaiduoti. Ši
bazinė praktika jus nuramins ir sustiprins jūsų balsą.
Diafragminio kvėpavimo praktika viešojo kalbėjimo metu
Kai ruošiatės sakyti kalbą, naudokite šią praktiką kiek įmanoma dažniau: prieš ir per kalbą.
Tą dieną, kai turėsite sakyti kalbą, pradėkite praktikuoti nuo ryto: kai valotės dantis,
pusryčiaujate, vykstate į biurą ar konferencijų salę. Tęskite šią praktiką ruošdamiesi kalbai. O
prieš pat kalbos pradžią, kai būname labiausiai įsitempę, galite panaudoti išplėstą
diafragminio kvėpavimo praktiką:
· Kai laukiate savo eilės kalbėti (toks žudantis laukimas), susikoncentruokite ties savo
kvėpavimu. Jei sėdite, koncentruokitės į kūno svorį ant kėdės, po jūsų pėdomis ir iškvėpkite
taip ilgai, kaip tik galite;
· Jei stovite, susikoncentruokite į jūsų kūno svorį, pajauskite savo pėdas, kurios tvirtai
remiasi į grindis. Ir iškvėpkite taip ilgai, kaip tik galite;
· Pasitikrinkite, ar jūsų pečiai atpalaiduoti (juose būna daugiausiai įtampos);
· Šiuo metu negalvokite apie savo kalbą. Vienintelis dalykas, kurį turite dabar daryti, – tai
koncentruotis į savo kvėpavimą;
· Taigi dabar, sąmoningai jausdami savo kūną, giliai pilvu įkvėpkite ir lėtai, pamažu
iškvėpkite.
Na, o tada, kai Kažkas ištaria jūsų vardą ir kviečia kalbėti, jūs turite:
· Atsistodami įkvėpti;
· Eidami į kalbos vietą iškvėpti;
· Įkvėpti, kai pasieksite savo kalbos vietą;
· Iškvėpti;
· Įkvėpti ir pradėti kalbėti.
Kita vertus, įkvėpimo bei iškvėpimo eiliškumas šiuo atveju nėra jau toks svarbus. Galite
atsistoti iš savo vietos bei pradėti savo kalbą ir nuo iškvėpimo. Svarbiausia – prisiminkite: kai
supanikuojate ar kažkuo suabejojate, IŠKVĖPKITE. Koncentruotis į iškvėpimą yra labai, labai svarbu: juk įkvėpimas įvyks bet kuriuo atveju, nes mes esame streso būsenos. O iškvėpimas padeda paleisti įtampą, nusiraminti, atsipalaiduoti ir priimti reikalingą sprendimą.
Streso situacijoje (o kalbėdamas viešai nuolat jauti stresą) mes įkvepiame daugiau, nei
iškvepiame. Mūsų širdis tarsi kokiose lenktynėse „pradeda lipti iš krūtinės“, dėl to tampame
labiau įsitempę. Tad tokiu atveju mes turėtume sąmoningai IŠKVĖPTI! Ir tai yra bene
svarbiausia kvėpavimo praktikų dalis.
Šie pratimai ne tik padės jums tapti geresniu oratoriumi… Jie išmokys jus nusiraminti,
atsipalaiduoti ir kitose gyvenimo situacijose.
Kvėpavimas nėra tik fizinis judesys – jis plečia sąmonę. Taisyklingas kvėpavimas padeda
išvengti daugybės problemų. Stresas, bloga nuotaika, įtampa, nuovargis, viešo kalbėjimo
baimė… Jei moku šias būsenas „iškvėpuoti“, tampu laimingas. Sąmoningas kvėpavimas
keičia požiūrį į gyvenimą: žmogus tampa pozityvesnis, atsikrato baimių, kaltės, pykčio.
Sąmoningas kvėpavimas ir lygiagrečiai besiplečianti sąmonė paaštrina intuiciją ir taip leidžia
atrasti ieškomus atsakymus, išsklaido dvejones. Praktikuojant sąmoningą kvėpavimą išsivalo
mintys, kitu kampu pamatai savo gyvenimą ir galimybes.
Sąmoningas žmogus suvokia, kad gali būti nuolatos laimingas ir kad streso, provokuojančios
situacijos (kurių kur jau kur, o kalbant su auditorija yra begalės) tėra pamokos, kurias lengvai
gali išspręsti ir žengti toliau.
Comments