Kai pradedu pasakoti apie meditaciją korporatyviniame pasaulyje, dažnai sulaukiu mandagios atmetimo reakcijos. Daugeliu atvejų atmetimas prasideda tuo pačiu klausimu: ... tai dabar turėsime sėdėti parietę po savimi sukryžiuotas kojas ir giedoti „om“?
Nežinau kodėl, bet šis vaizdinys yra gajausias iš visų mitų apie meditaciją. Bet tai dar ne viskas, nes toliau dažnai sulaukiu nuogąstavimų, kad dėl šitų dvasinių ir religinių praktikų organizacija galų gale pavirs į sektą. Ir baigiamasis akordas: ... tai neturi nieko bendra su verslo pasauliu ir mūsų kasdienybe...
Natūralu, kad toks požiūris gerokai ir ilgam atgraso verslo įmones nuo meditacijos praktikos. Tačiau pamažu randasi organizacijų, kurios pasitelkia meditaciją siekdamos konkurencinio pranašumo, didesnio veiklos efektyvumo, kokybiškesnių sprendimų ir savo darbuotojų gerovės.
Meditacija – visai ne mistinis procesas
Vis dar daugeliui meditacijos procesas asocijuojasi su sudėtinga ir neįprasta proto praktika. Tačiau meditacija nėra mistika, tai paprasta, natūrali, ypatingų pastangų nereikalaujanti proto technika.
Meditacijos metu žmogus būdamas visiškai budrus ir sąmoningas patiria unikalią ramybės būseną, kai kūnas visiškai atsipalaiduoja, o protas išeina už savo aktyvumo ribų. Tokia būsena vadinama transcendentine sąmonės būsena arba švaria sąmone. Subjektyviai ji suvokiama kaip visiška ramybė ir pilnatvė. Būtent tai yra minčių, kūrybinio potencialo, energijos šaltinis. Transcendentinė sąmonės būsena labai teigiamai veikia organizmo savireguliacijos mechanizmą ir nervų sistemos atsikūrimą po patirto streso ir įtampos, kuri yra daugybės sveikatos sutrikimų priežastis. Meditacija – tai efektyvi praktinė sąmonės ugdymo, protinio potencialo atskleidimo ir jo panaudojimo kasdieniame gyvenime procedūra.
Meditaciją dar galime apibūdinti taip:
• nurimęs protas;
• protas, kuris susitelkęs į dabarties akimirką;
• protas be dvejonių ir lūkesčių;
• prie šaltinio grįžęs protas;
• ne veiksmas, o nieko neveikimo menas – mokymasis būti čia ir dabar;
• dėmesio treniruotė: kur nukreipiame dėmesį ir kokiu turiniu užpildome sąmonę – ten, kur dėmesys, ten ir energija;
• ne filosofija ir ne religija – nereikalinga speciali elgsena ar gyvenimo būdo.
(Ne)matoma meditacijos nauda
Dėl įvairių mokslinių tyrimų, patvirtinančių meditacijos naudą, ši praktika palengva randa savo vietą ne tik mūsų kasdienybėje, bet ir korporatyviniame pasaulyje. Nepaisant pradinio skepticizmo ar nepasitikėjimo, reikia pastebėti, kad vis daugiau žmonių nori ją išbandyti darbo vietoje.
Pasaulyje vis daugiau įmonių įrengia meditacijos kambarius ir skatina darbuotojus medituoti darbo metu. Jei jūs įtemptai dirbate po aštuonias ar daugiau valandų per parą, jaučiatės visiškai išsekę, kas geriau – 10-as kavos puodelis ar galimybė nuraminti protą ir kokybiškai pailsėti? Žinoma, kad 20 minučių meditacijos, po kurios sugrįžtate jausdami, kad jūsų smegenys įkrautos, ir esate vėl kupini jėgų.
Taigi toliau pateikiu 11 labai konkrečių meditacijos pranašumų, susijusių su verslo ir produktyvumo skatinimu. Meditaciją savo darbe taiko ir pateiktais pastebėjimais, kaip pasikeitė jų įmonės pradėjus praktikuoti meditaciją, dalijasi tokios įmonės kaip „American Express“, „Bank of America“, „Citicorp Finance“, „GE Capital“, „Hero Honda“, „Hewlett Packard“, „HSBC Bank plc.“, „Motorola“, „Siemens“, „Tata Companies“, „Sumitomo Heavy Industries“. Visais atvejais buvo pastebėti padidėję pasiekimai, geresni finansiniai rezultatai. Naudos dėl sukuriamos pridėtinės vertės turi ne tik įmonės, bet ir patys medituojantys darbuotojai. Stephanie Denning atlikto tyrimo duomenimis*, visi medituojantys darbuotojai džiaugiasi kur kas geresne savijauta, patiria mažesnį stresą vykdydami užduotis bei jaučiasi kūrybiškesni, o tai yra viena iš svarbiausių sėkmingo verslo sąlygų.
Tik būtina atminti, kad meditacijos nauda pastebima po tam tikro laiko. Jei laukiama sensacingo rezultato po pirmo ar antro karto, teks nusivilti – niekas taip greitai nevyksta. Juk kai pradedame lankyti sporto klubą, irgi negalime tikėtis didelių pokyčių iš karto.
11 meditacijos korporatyviniame pasaulyje pranašumų
Sveikesnė aplinka
Dėl ilgalaikio streso gali kilti pavojus vadovų ir darbuotojų sveikatai. Stresas, pervargimas ir įtampa – tiesus kelias psichologinių ar net fizinių negalavimų link. Meditacija padeda sumažinti negalavimų ir ligų, galinčių paveikti darbuotojus ir vadovus, riziką.
2. Mažiau streso
Svarbiausias meditacijos pranašumas yra tai, kad ji padeda sumažinti stresą. Kasdienė verslo rutina kelia nerimą ir gali tapti našta. Meditacija padeda suvaldyti chaosą ir pyktį, kylantį dėl įvairių nesutarimų.
3. Didesnis našumas
Meditacija mus moko stabtelėti ir pailsėti, atgaivina mintis ir skatina naujas įžvalgas. Dėl to maksimaliai padidėja darbuotojų rezultatai.
4. Didesnis kūrybingumas
Kai darbuotojai atsipalaidavę ir nejaučia nerimo, į dalykus jie žvelgia kūrybingiau ir originaliau sugalvoja, kaip įgyvendinti užduotis.
5. Aukštesnis emocinis intelektas
Įtikinę savo darbuotojus medituoti, pasirūpinsite jų emociniu intelektu. Apimtas pykčio ar nerimo darbuotojas gali išsakyti tai, ko vėliau gailėsis. Medituodami darbuotojai pagerina savo bei kolegų emocinį intelektą.
6. Geresnis dėmesio sutelkimas
Įvairūs meditacijos pratimai padeda žmogui ilgai išlaikyti į vieną objektą sutelktą dėmesį. Dėl to kiekvienas darbuotojas geriau susitelkia į savo darbą ir išlaiko dėmesį per verslo susitikimus. Tiesioginis šios praktikos rezultatas yra padidėjęs produktyvumas.
7. Geresnė sprendimų priėmimo galia
Padidėjęs susikaupimas ir galimybė atsipalaiduoti lemia geresnius sprendimus, o tai pagerina įmonės veiklą. Steveʼui Jobsui meditacija padėdavo priimti tinkamus sprendimus bei užtikrinti ilgalaikį poveikį. Šiandien mes visi esame to liudytojai.
8. Emocinio atsiribojimo sumažėjimas
Meditacija stiprina mūsų santykius su aplinka. Mažina atsiribojimą ir kuria tvirtesnį emocinį ryšį su kitais darbuotojais bei klientais.
9. Stipresnė intuicija
Meditacijos praktika kiekvienam žmogui padeda pažinti savo prigimtines intuicijos galimybes, atkreipti dėmesį į savo vidinį balsą. Meditacija padeda ugdyti intuiciją.
10. Empatijos paskatinti sprendimai
Meditacija stiprina empatijos jausmą. Įsivaizduokite, kad empatija giliai įsišaknijusi jūsų įmonės kultūroje. Empatiškas žmogus visada galvoja apie savo poelgių padarinius kitiems ir yra labiau linkęs priimti visiems geresnius sprendimus.
11. Nieko nekainuoja
Palyginti su asmeninio tobulėjimo mokymais, apsilankymais sporto klube ar kitais finansinių išteklių reikalaujančiais atsipalaidavimo būdais, meditacija nekainuoja nieko. Tereikia noro ir šiek tiek laiko. Tai paprasta, natūrali, pastangų nereikalaujanti proto praktika.
Pradėti medituoti nėra misija neįmanoma
Mažiausiai ką meditacija mums gali suteikti – tai poilsis ir visiškas atsipalaidavimas, ko greičiausiai kiekvienam iš mūsų labai trūksta.
Pagrindinė meditacijos nauda yra gera savijauta, vidinė ramybė ir galinga kūrybinė energija, kurią kiekvienas praktikuojantis asmuo atranda savyje.
Meditacija – tai puikiausias būdas vidinei harmonijai išlaikyti.
Šiuo tekstu kviečiu visus būti smalsius. Tikiuosi sužadinti jūsų norą išbandyti meditaciją ir įsitikinti jos nauda. O pradėti ne taip jau ir sunku. Galite imtis paprasčiausios ir kartu vienos stipriausių meditacijos praktikų – kvėpavimo technikų. Jums tereikia susirasti ramią vietą, kurioje kelias minutes niekieno netrukdomi galėtumėte skirti laiko sau. Atsisėskite, užsimerkite (tai padės greičiau atsipalaiduoti) ir pradėkite meditaciją. Ši praktika susideda iš dviejų dalių:
Kvėpavimo subalansavimas. Tai įvadas į meditaciją – perėjimas iš išorinės į vidinę erdvę. Kad subalansuotumėte kvėpavimą, reikia suvienodinti įkvėpimo ir iškvėpimo trukmę. Pavyzdžiui, 4 sek. įkvėpkite ir 4 sek. iškvėpkite (tai gali trukti 2, 3, 5 ar daugiau sekundžių, svarbu, kad jaustumėtės patogiai, nereikia savęs spausti). Pakartokite kelis kartus, kol kūną užlies maloni ramybės ir atsipalaidavimo banga.
Kvėpavimo stebėjimas. Visą meditacijos laiką dėmesį sutelkite į savo kvėpavimą – kaip įkvepiate ir iškvepiate, kaip oras įeina ir išeina. Visas dėmesys turi būti tik į kvėpavimą. Šiuo atveju nesvarbu, kaip kvėpuojate (pilvu, krūtine, greitai, lėtai, giliai, paviršutiniškai), svarbu kvėpavimo stebėjimas. Be abejo, netrukus pradės lįsti įkyrios mintys: Ką aš čia darau, ar visus reikalus sutvarkiau, ar visiems parašiau? Viskas gerai. Protas dirba savo darbą. Neprisiriškite prie minčių – jos atėjo ir jos išeis. Įkyrios mintys – tik priminimas, kad vėl visą dėmesį turite sutelkti į savo kvėpavimą. Trukmė? Idealu – 2 kartai per dieną po 20 min. Bet jei teturite 10, 5, 3 min. ar tik akimirksnį keliems sąmoningiems įkvėpimams bei iškvėpimams – taip pat neblogai. Bent jau meditacijos praktikos pradžioje.
Linkiu kantrybės tiems, kurie ruošiasi pradėti medituoti. Svarbu neturėti išankstinių lūkesčių, nelaukti jokio rezultato, nes jau pats meditacijos praktikavimas yra rezultatas. O kai nesitikime konkretaus rezultato, kai tiesiog esame čia ir dabar, kai paprasčiausiai mėgaujamės šia akimirka, tada... tada ir įvyksta TAI! O netrukus pasirodo ir rezultatas. Aš pats jau daugiau kaip 10 metų praktikuoju transcendentinę meditaciją. Taip pat svarbios ir intensyvios sąmoningo kvėpavimo praktikos. Be abejo, visa tai puikiai dera su intensyvia verslo veikla. Kai vis dar dažnai tenka išgirsti sakant – arba verslas, arba meditacija, galiu tik pakartoti, kad tai yra mitas, kurį pats laikas visiškai sugriauti. Meditacija ir verslas ne tik dera tarpusavyje, bet ir puikiai papildo vienas kitą. O šios sąjungos rezultatas – atsipalaidavimas, gera sveikata bei kūrybinė energija, kuri dovanoja pasauliui naujas idėjas bei reikalingus atradimus.
Pabaigoje leisiu sau laisvai perfrazuoti Budos žodžius: galite netikėti nė vienu mano žodžiu, tačiau imkite ir nors vieną kartą pabandykite.
* „The Benefits Of Meditation In Business“, Stephanie Denning. „Forbes“, 2018 m. vasaris.