Psichoterapeutas, dirbdamas su žmogumi, kuris ruošiasi viešai kalbėti, gali suteikti patarimų, padedančių sumažinti stresą, įveikti baimes ir geriau pasiruošti emociniam bei psichologiniam viešojo kalbėjimo aspektui. Štai ką terapeutas gali patarti:
1. Suprasti savo baimes ir nerimą.
Kas vyksta? Psichoterapeutas gali padėti žmogui suprasti, iš kur kyla viešojo kalbėjimo baimė (pvz.: ankstesnės neigiamos patirtys, perfekcionizmas, vertinimo baimė).
Patarimas! Pasvarstykite, kokios mintys kyla prieš kalbą („Aš suklysiu“, „Auditorija mane smerks“) ir kaip jas keisti į pozityvias.
2. Pripažinti savo emocijas ir jas normalizuoti.
Kas vyksta? Kalbėtojas gali bijoti, kad nerimas ar jaudulys sutrukdys pasakyti gerą kalbą.
Patarimas! Suprasti, kad jaudulys yra natūrali reakcija ir gali būti netgi naudingas – padeda susitelkti. Išmokite leisti jauduliui būti, nesistengdami jo visiškai nuslopinti.
3. Naudoti kvėpavimo technikas.
Kas vyksta? Stresas sukelia fiziologinę įtampą, kuri gali paveikti balso tembrą ir kūno kalbą.
Patarimas! Praktikuokite gilų kvėpavimą (pvz.: 4-4-4-4 technika: 4 sekundės įkvėpimas, 4 sekundės kvėpavimo užlaikymas, 4 sekundės iškvėpimas, 4 sekundės kvėpavimo užlaikymas) prieš kalbą arba jos metu.
4. Perkelti dėmesį nuo savęs į auditoriją.
Kas vyksta? Per didelis dėmesys „kaip aš atrodau?“ oratoriui kelia papildomą įtampą.
Patarimas! Koncentruokitės į auditoriją – kaip galite jiems padėti, įkvėpti ar suteikti vertingos informacijos. Tai padės mažinti spaudimą būti „tobulam“.
5. Vizualizuoti sėkmę.
Kas vyksta? Neigiamos mintys gali sukelti panikos priepuolį.
Patarimas! Psichoterapeutas gali pasiūlyti vizualizacijos pratimą – įsivaizduokite, kaip sėkmingai kalbate, jaučiate ryšį su auditorija ir sulaukiate teigiamų reakcijų.
6. Praktikuoti saviironiją.
Kas vyksta? Baimė suklysti dažnai sukelia įtampą.
Patarimas! Išmokite pasijuokti iš mažų klaidų – auditorija dažniausiai atleidžia ir mėgsta žmogiškumą, natūralumą bei autentiškumą.
7. Naudoti „čia ir dabar“ techniką.
Kas vyksta? Kalbėtojas gali būti užvaldomas minčių apie praeitį ar baimių dėl ateities.
Patarimas! Susitelkite į dabartinį momentą: girdėkite savo balsą, pajuskite pėdas ant grindų, matykite žmonių veidus.
8. Sustiprinti pasitikėjimą savimi per pasiruošimą. Pasiruošimas – 90 % sėkmės.
Kas vyksta? Nepasiruošimas kelia papildomą stresą.
Patarimas! Gerai pasiruoškite kalbą, bet nebandykite visko išmokti žodis į žodį. Daugiau dėmesio skirkite pagrindinėms idėjoms, struktūrai ir jų perteikimo būdams.
9. Priimti, kad ne viskas turi būti tobula.
Kas vyksta? Perfekcionizmas gali tapti nerimo šaltiniu.
Patarimas! Supraskite, kad auditorija nesitiki tobulumo – žmonės dažniau vertina nuoširdumą ir aiškumą, o ne idealią pristatymo techniką.
10. Praktikuotis ir kartoti.
Kas vyksta? Nepasitenkinimas savo gebėjimais kyla dėl nepakankamo įgūdžių lavinimo.
Patarimas! Kalbėjimas prieš draugus, šeimą ar mažas grupes padeda ugdyti pasitikėjimą ir sumažinti baimę.
11. Valdyti kūno kalbą.
Kas vyksta? Nervingumas gali pasireikšti netinkama kūno kalba, pvz.: nervingais judesiais.
Patarimas! Sąmoningai atkreipkite dėmesį į savo stovėseną, gestus ir mimiką – pasitikintis kūnas siunčia signalą apie vidinę ramybę.
12. Stebėti, valdyti, kontroliuoti savo mintis.
Kas vyksta? Neigiamos mintys („Aš prastas kalbėtojas“, „Kiti juoksis“) kelia baimę.
Patarimas! Psichoterapeutas gali padėti peržiūrėti šias mintis ir pakeisti jas į racionalesnes bei pozityvesnes („Net jei suklysiu, tai bus pamoka“, „Mano auditorija nori man padėti“).
13. Nesėkmes priimti kaip mokymosi dalį.
Kas vyksta? Klaidos gali būti suvokiamos kaip katastrofa.
Patarimas! Psichoterapeutas gali padėti suprasti, kad kiekviena nesėkmė yra galimybė tobulėti ir kad tai natūralus mokymosi procesas.
14. Pakeisti požiūrį į viešąjį kalbėjimą.
Kas vyksta? Dažnai viešasis kalbėjimas suvokiamas kaip egzaminas, o ne dialogas.
Patarimas! Žiūrėkite į viešąjį kalbėjimą kaip į galimybę dalintis savo mintimis ir padėti kitiems, o ne kaip į vertinimo ar atsiskaitymo situaciją.
Išvada.
Psichoterapeutas padeda asmeniui ne tik įveikti viešojo kalbėjimo baimę, bet ir stiprinti vidinį pasitikėjimą savimi, keisti požiūrį į nesėkmes ir lavinti emocinio bei psichologinio pasiruošimo įgūdžius. Tai lemia ne tik geresnį kalbėjimą, bet ir ilgalaikį asmeninį augimą.
Comments